Kiek astrologas gali būti objektyvus?
Astrologas gali būti tiek objektyvus, kiek jo protas sugeba apimti įvairių astrologinių mokyklų mokymus, juos pasverti, palyginti ir galų gale rezultatą susintetinti. Užtenka “įsikibti” į vienos mokyklos žinias, pradėti jas liaupsinti, laikyti geresnėmis už kitų mokyklų informaciją, ir matymo laukas iš karto smarkiai susiaurėja. Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo gana ilgai dominavo Avestos astrologija; laimė, paskutiniu metu tenka matyti vis daugiau žingeidžių protų, kurie moka ne tik rusų, bet ir anglų, kitas užsienio kalbas, taigi šie žmonės turės ne tik platesnį astrologijos fenomeno supratimą, bet ir galės daugiau savo klientams pasiūlyti.
Astrologo objektyvumas taip pat labai priklauso nuo to, kaip gerai jis yra įsisavinęs astrologijos ABC. Saturnas naktiniame horoskope nėra visiškai tas pats, kas Saturnas dieniniame horoskope; rytinis Saulės atžvilgiu Jupiteris nėra tas pats, kas vakarinis Jupiteris. Jei šie ir kiti nepaprastai svarbūs niuansai bus praleisti, klientas konsultacijoje laimės nedaug... Beje, tiek astrologui, tiek jo klientui svarbu suvokti, jog šios takoskyros su kategoriškumu neturi nieko bendro. Juk net du tos pačios rūšies medžiai nėra visiškai identiški vienas kitam, tai kodėl skirtingas dangaus kūnų išsidėstymas viename ir kitame horoskopuose turėtų būti aiškinamas kaip A ir A?
Norėčiau sutikti su kai kurių malonių mano skaitytojų nuomone, kad paties astrologo asmenybė objektyvumo lygiui įtakos turi taip pat. Mano mokytojas indas Kotamraju Narajyana Rao yra pasakojęs, kad vienas kolega horoskopo braižymo procese vietoje vieno Rahu nubraižė du, o kai klientas, turėjęs šiek tiek žinių apie astrologiją, paklausė, kodėl taip, tas kolega jam mikliai paaiškino, girdi, tai dar senesnis, iki tol negirdėtas (!) astrologinis mokymas. Šis punktas taip pat liečia ir tuos horoskopų aiškintojus, kurie vienu metu bando būti ir aurų skaitytojais, ir dvasiniais mokytojais, nors tai yra akivaizdi klastotė, kadangi jei žmogus turi “trečiąją akį” (kaip V. Mesingas ar E. Keisas), astrologijos praktikavimas jam yra praktiškai nebereikalingas. Tai – jau praeitas etapas.
Ir dar vienas pastebėjimas. Svarbu išlaikyti tam tikrą santykį tarp aptariamo asmens ir astrologinių žinių. Pavyzdžiui, savo monografiją apie Grigorijų Rasputiną dedikavau rusų tautai ir jos kultūrai, tačiau šis žingsnis buvo žengtas ne tam, kad Rusijai įsiteikčiau (ultranacionalistiškai nusiteikę vertintojai taip ir pagalvotų), o kad ši tauta atpažintų savyje visą sudėtingą Grigorijaus Rasputino gyvenimo kelią ir ateityje kažko iš jo pasimokytų. Jei būtų nusvėręs pirmasis variantas – įsiteikti Rusijai, tuomet emocinis-politinis santykis imtų iš karto daryti įtaką analizės procesui, taip pat ir išvadoms. Žinoma, jei dėl reinkarnacijos fenomeno žmogus buvo praėjusiame ar dar senesniame gyvenimuose giliai su tam tikra šalimi susijęs – atidavęs jai labai daug, gal net per daug energijos, dabartiniame gyvenime išsivaduoti nuo tam tikrų simpatijų ar sentimentų gali būti ne taip lengva, tiksliau, neišeis to per vieną dieną atsikratyti. Būtent tuo paaiškinama, kodėl kai kurie žmonės jaučiasi toje ar kitoje šalyje puikiai, tarsi savo gimtuosiuose namuose. Ir vis dėlto jei astrologijos studentas apeliuoja į vadinamąjį “mokslinį lygį”, tai simpatijos ir žinių supainioti nereikėtų, tada aptariamas reiškinys, epocha ar žmogus išsiskleis prieš mus pakankamai objektyviai.
Informacija parengta: 2010.08.20, 12:28AM
Norėčiau sutikti su kai kurių malonių mano skaitytojų nuomone, kad paties astrologo asmenybė objektyvumo lygiui įtakos turi taip pat. Mano mokytojas indas Kotamraju Narajyana Rao yra pasakojęs, kad vienas kolega horoskopo braižymo procese vietoje vieno Rahu nubraižė du, o kai klientas, turėjęs šiek tiek žinių apie astrologiją, paklausė, kodėl taip, tas kolega jam mikliai paaiškino, girdi, tai dar senesnis, iki tol negirdėtas (!) astrologinis mokymas. Šis punktas taip pat liečia ir tuos horoskopų aiškintojus, kurie vienu metu bando būti ir aurų skaitytojais, ir dvasiniais mokytojais, nors tai yra akivaizdi klastotė, kadangi jei žmogus turi “trečiąją akį” (kaip V. Mesingas ar E. Keisas), astrologijos praktikavimas jam yra praktiškai nebereikalingas. Tai – jau praeitas etapas.
Ir dar vienas pastebėjimas. Svarbu išlaikyti tam tikrą santykį tarp aptariamo asmens ir astrologinių žinių. Pavyzdžiui, savo monografiją apie Grigorijų Rasputiną dedikavau rusų tautai ir jos kultūrai, tačiau šis žingsnis buvo žengtas ne tam, kad Rusijai įsiteikčiau (ultranacionalistiškai nusiteikę vertintojai taip ir pagalvotų), o kad ši tauta atpažintų savyje visą sudėtingą Grigorijaus Rasputino gyvenimo kelią ir ateityje kažko iš jo pasimokytų. Jei būtų nusvėręs pirmasis variantas – įsiteikti Rusijai, tuomet emocinis-politinis santykis imtų iš karto daryti įtaką analizės procesui, taip pat ir išvadoms. Žinoma, jei dėl reinkarnacijos fenomeno žmogus buvo praėjusiame ar dar senesniame gyvenimuose giliai su tam tikra šalimi susijęs – atidavęs jai labai daug, gal net per daug energijos, dabartiniame gyvenime išsivaduoti nuo tam tikrų simpatijų ar sentimentų gali būti ne taip lengva, tiksliau, neišeis to per vieną dieną atsikratyti. Būtent tuo paaiškinama, kodėl kai kurie žmonės jaučiasi toje ar kitoje šalyje puikiai, tarsi savo gimtuosiuose namuose. Ir vis dėlto jei astrologijos studentas apeliuoja į vadinamąjį “mokslinį lygį”, tai simpatijos ir žinių supainioti nereikėtų, tada aptariamas reiškinys, epocha ar žmogus išsiskleis prieš mus pakankamai objektyviai.
Informacija parengta: 2010.08.20, 12:28AM
Informacija įkelta: 2010.08.20, 1:10PM