Mano mokytojas R. Zolleris yra sakęs, kad astrologija be Išminties yra pasmerkta paprasčiausiam narcisistiniam žmogaus ego užkalbėjimui. Tokia jos pristatymo forma galbūt ir praskleidžia vieną kitą mūsų gyvenimo aspektą, bet vargu ar įlieja į mus to, ką vadinčiau dvasine pusiausvyra, giliąja savasties įžvalga. Žemiau norėčiau mokytojo teiginį paplėtoti ir keletu taupių sakinių apibendrinti ne tik dabartinio, bet ir senojo astrologijos praktikos paveldo patirtį. Viliuosi, jog šie apmąstymai padės ypač tais atvejais, kai skaitysite savo metinių horoskopų (arba asmeninių horoskopų) informaciją. Tebūna tai vertingas papildas toms rekomendacijoms, kurias ten rasime.
 

Saturno principas: pasikliaukime laiku. Jis gydančiai ir palaikančiai veikia net ir tada, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog neskubėdami prarandame šansą laimėti savo kelyje siekiamą svajonę, viltį, troškimą. Jei nėra atitinkamos sielos brandos (per laiką), žmogus gali taip ir likti savo troškimų pusiaukelėje, kadangi nekantrybę jis iškeitė į nuolatines pretenzijas gyvenimui bei į kitų kaltinimą.

Jupiterio principas: dalinkime džiaugsmą. Mus supantis pasaulis nusidažo įvairiomis spalvomis lygiai tiek, kiek to džiaugsmo į save įsileidžiame. Ne visada yra išmintinga reikalauti, kad kiti mums sugrąžintų jo lygiai tiek pat – tariamas kitų žmonių “atsainumas” gali būti mus apėmusios nepamatuotos euforijos atspindys. Tegul džiaugsmas jūsų artimo širdyje užgimsta lygiai taip pat laisvai, kaip jis užgimė pas jus, tik tuomet jis ir galės juo džiugiai pasidalinti.

Marso principas: liepsnokime atsargiai, nes mažas laužas šildo, o nuo didelio norisi atsitraukti toliau. Kai mes matome prieš save vadinamąjį “priešą”, su kuriuo norisi susidoroti aštriais žodžiais ar tokiais pat aštriais veiksmais, tai liudija, koks dar yra didelis mūsų pačių sieloje nepagesintas laužas. Todėl kai einame pirmyn su mintimi, jog geriausias puolimas – gynyba, verta pamatyti, ar bus ką sugriautoje vietoje pastatyti, ir ar išdeginta vieta neatsigręš karščiu į mus.

Saulės principas: atpažinkime kituose karalių. Tas, kas šiandien kuklus ir nepastebimas, rytoj gali talentingai sužibėti, todėl nežemindami jo dabar, mes galime sau garantuoti malonią ir garbingą tokio žmogaus draugiją ateityje. Mes patys esame karaliais tiek, kiek mumyse gyvas kūrybos pradas. Svarbu, ne kiek daug mūsų dvasioje yra tos kūrybos šviesos, o ar ji apskritai yra.

Veneros principas: mylėkime lengvai. Žmogus kartais kenčia ne todėl, kad neranda idealios meilės, o kad buvimo kartu džiaugsmą mėgina iškeisti į estetinius, profesinius ir kitokius prioritetus (arba jais manipuliuoti), taigi užgramozdina savo kelią tokiais dalykais, kurie jam visiškai nepadeda tą buvimo kartu džiaugsmą patirti. Meilė yra Rožė, kurios didumą įkūnija žiedlapių vainikas, tačiau kurios jėga yra patsai žiedo centras.

Merkurijaus principas: mylėkime tylą, jei ši padeda esmės nepaskandinti jūroje bereikalingų žodžių. Tylėjimo arba taupaus kalbėjimo gėdytis nereikia, nes jei pajėgtume atsakyti į visus sudėtingus klausimus, ką tuomet po mūsų liktų kalbėti išminčiams?..

Mėnulio principas: džiaukimės ir laiminkime kiekvieną praeinančios dienos akimirką, kokia ji nereikšminga bebūtų, nes ji nebegrįš, o jei ir grįš, tai per kokią nors visai naują formą. Tai vienas iš kelių, vedančių ramybės ir romumo link. Kad ir kokios mus supančiame pasaulyje audros siaustų, taip nusiteikę mes jausimės tarsi tykiame uoste.
 
Pagrindinis principas: mes esame (ir mus supa) daugybėje įvairių pasaulių bei horizontų, vadinasi, astrologijos pasaulis anaiptol nėra pagrindinis pirmyn nešantis laivas. Todėl nepamiršdami, žinoma, aukščiau suminėtų principų, dvasios evoliucijos vardan neturėtume prie jų aklinai prisirišti, nes aukštesniame savo Esaties plane mes nesame vien tik “Saturnas”, “Jupiteris” ar “Marsas”. Neveltui senuose Renesanso rankraščiuose žmogus kartais vaizduojamas kaip magas, kojomis stovintis ant planetų, o rankose laikantis Saulę ir Mėnulį.
 

Tekstas parengtas: 2010.07.13
Tekstas atnaujintai įkeltas: 2010.10.31