Aukso amžiaus link, arba mažasis pasaulio epochų ciklas
/dr. D. Frawley teksto vertimas su papildymais/

Pagrindinis laiko ciklas, valdantis žmogiškosios būties gyvenimą, žmonijos “metų laikų kaitos” ciklas – tai precesijos ciklas. Šis periodas apima apytiksliai 25000m. laikotarpį – vienerius žmonijos gyvenimo metus. Kai kurių indų astrologų požiūriu, precesijos ciklas atspindi Saulės apskriejimo aplink kažkokią tamsią žvaigždę, kurios palydovas ji yra, ciklą. Turima omeny idėja, kad Saulė-dvinarė žvaigždė, tačiau jos kompanionas – ne paprasta žvaigždė, o išsigimusi tamsi žvaigždė-nykštukas. Pati ji nešviečia. Su tokia hipoteze jau pamažu sutinka ir kai kurie šiuolaikiniai astronomai, kadangi jos dėka įmanoma paaiškinti pastebimus sutrikimus Neptūno ir Plutono judėjime. Tie sutrikimai liudija apie kažkokio dangaus kūno, esančio anapus Plutono orbitos, gravitacinį poveikį.

Mes sulaukiame šviesos ne tik iš mūsų Saulės, bet ir galaktinės Saulės – galaktikos centro. Tačiau pagrindinė keliaujančio pas mus iš galaktinės Saulės spinduliavimo dalis glūdi anapus matomo dažnių spektro. Kai kurie astronomai spėja, kad mūsų galaktikos gelmėje slypi į kvazarą panašus šviesos šaltinis, kurio spinduliavimą “valgo” dulkių arba dujų ūkai galaktinio centro srityje. Pagal indiškąją astrologiją, šios galaktinės koncentracijos šviesa daro Žemei ypatingą ir ir labai svarbų poveikį. Jis maitina ir palaiko žmogaus protą – ne intelektą empirine to žodžio prasme, bet tikrąjį protą, t.y. sugebėjimą priimti dieviškąją dvasią visame kame ir veikti sulig Dievo valia.

Kada tamsioji žvaigždė-kompanionas atsiduria tarp Saulės ir ir galaktinio centro, kanalas tarp kosminės šviesos ir Saulės sistemos užsidaro. Tokiu periodu Žemėje prasideda “tamsi” materializmo” epocha. Priešingame Saulės orbitos taške galaktinės Saulės šviesa pasiekia mus be kliūčių, ir tada Žemėje prasideda “Aukso amžius” – dvasingumo epocha. Tokiu metu žmonijos ir kosminio proto bei jam tarnaujančių kosminių jėgų darna yra maksimali. Akivaizdu, kad tamsusis Saulės kompanionas pasižymi negatyviu magnetiniu lauku, trukdančiu kosminei galaktikos centro šviesai pasiekti Žemę. Tuo pačiu ši tamsi žvaigždė yra atsakinga už progreso ir nuopolio žmonių civilizacijoje periodų kaitą.

Šiuolaikinės astronomijos vertinimu, Saulė aplink savo hipotetinį kompanioną apskrieja maždaug per 25900m. Kadangi precesijos greitis nepastovus, tai nustatyti tikslią šio ciklo trukmę kol kas neįmanoma. Veikale “Manu samhita” (I. 68 – 71, taip pat žr. Sri Yukteswar. The Holy Science, p. 11) – jo autorius Aukso amžiuje gyvenęs didysis Vedų įstatymų nustatytojas Manu – pasakyta, jog šis ciklas sudaro 24000m. (100 x 240). Kiti indų astrologai įvardina skaičius 25920m. (108 x 240, kur 108 yra okultinė, mistinė skaičiaus 100 išraiška). Tiksli precesijos ciklo trukmė nežinoma, tačiau bendrus jo poveikio dėsnius astrologai žino.

Senieji astrologai išskyrė keturias legendines žmonijos gyvenimo epochas: Aukso, Sidabro, Bronzos ir Geležies amžių. Su šia idėja mes susiduriame ne tik indų, bet ir senovės graikų tradicijose, nors pastarieji šių epochų trukmės ir neįvardina. Sanskrito kalboje pasaulio epochos-jugos vadinamos taip: Satja (pažodžiui “tiesa”, ji taip pat įvardinama kaip ketvirtoji epocha), Treta (trečioji), Dvapara (antroji) ir Kali (pirmoji). Pagal Manu, šios jugos tęsiasi atitinkamai 4000, 3000, 2000 ir 1000 metų. Be to, kiekviena juga prasideda pereinamuoju laikotarpiu, kuris apima 1/10 tos jugos laikotarpio, ir toks pat pereinamasis laikotarpis slenka jugai pasibaigus.

Tokiu būdu bendrai imant Satja juga laikotarpis sudaro 4800, Treta juga – 3600, Dvapara juga – 2400, o Kali juga – 1200 metų. Vos kartu jos apima 12000, o du keturių epochų ciklai ir sudaro 24000m. precesijos ciklą.

Kiekvienas precesijos ciklas skyla į dvi dalis: kylančiąją, kurios metu Saulė artėja prie Saulei arčiausiai galaktinio centro esančio taško, ir nusileidžiančiąją, kada Saulė artėja prie Saulei toliausiai galaktinio centro esančio taško. Pirmuoju atveju nuo Kali jugos per Dvapara ir Treta jugas mes artėjame prie Satja jugos, antroju atveju – nuo Satja jugos per Treta ir Dvapara jugas prie Kali jugos. Taigi precesijos ciklas vyksta tokia eiga: Kali – Dvapara – Treta – Satja (kilimas), ir Satja – Treta – Dvapara – Kali (kritimas). Skirtingai nei mano kai kurie astrologai [1], pagal šią sistemą prie Satja jugos – Aukso amžiaus – mes pereiname ne šuolio principu, bet per tarpines epochas.

Nusileidžiančioje ciklo dalyje tikrojo proto šviesa Žemėje nyksta kas ketvirtį sulig epochos pasikeitimu. Aukščiausiame ciklo taške (Satja) ji pasireiškia visa jėga – 100%, žemiausioje (Kali juga) – vos 25%. Dvapara jugoje Žemė nušviečiama 50%, o Treta – 75% jėga. Šio proceso simbolis – dharmos jautis, prarandantis po vieną koją sulig kiekvienos naujos epochos nusileidžiančioje ciklo dalyje pradžia.

Ne vieno indų astrologo nuomone, labiausiai nutolusi nuo galaktinio centro Saulė buvo maždaug 500m. po Kr. Būtent tuo metu pavasario lygiadienio taškas sutapo su nuliniu Avino ženklo laipsniu. Žemėje tai buvo pats tamsiausias precesijos “metų” laikas. Po to šviesa ėmė po truputį didėti. To momento datavimo variantai apima tą patį periodą, kaip ir paskutinės datos, kada sutampa tropinis bei siderinis Zodiakai, variantai, t.y. nuo 200 iki 550m. po Kr. [2]

Tokiu būdu, jei daugelis Vakarų astrologų laiko, kad mes jau įžengėme į Vandenio erą, tai indų astrologai šios eros pradžią linkę nukelti į priekį maždaug 500m. Ir vis dėlto kai kurie iš jų sutinka, kad XXa. pokyčių pasaulinėje epochoje jau įvyko. Sri Yukteswar (ten pat, p. 12 – 13) pateikia tokias preliminarias keturių epochų datas:

Krintančioji precesijos ciklo dalis:
Satja _______11501 m.p.m.e. - 6701 m.p.m.e.
Treta _______6701 m.p.m.e. - 3101 m.p.m.e.
Dvapara ____ 3101 m.p.m.e. - 701 m. po Kr.
Kali ________701 m. po Kr. - 499 m. po Kr.

Kylančioji precesijos ciklo dalis:
Kali _______499 m. po Kr. - 1699 m. po Kr.
Dvapara ___ 1699 m. po Kr. - 4099 m. po Kr.
Treta ______4099 m. po Kr. - 7699 m. po Kr.
Satja ______7699 m. po Kr. - 12499 m. po Kr.


Jei atsižvelgsime į pereinamuosius periodus, tai tarpinė epocha tarp Kali jugos ir Dvapara jugos yra maždaug 1599 – 1899m. po Kr., taigi maždaug tuo metu mes įžengėme į Dvapara jugą. Priešingai paplitusiai nuomonei, tamsiojoje Kali jugoje mes jau nebegyvename. Tačiau iki Satja jugos dar labai, labai toli. Dvapara juga yra kol kas tik pradinėje savo vystymosi stadijoje, ir visiškai ji susiformuos turbūt tik po keleto šimtmečių. Turbūt tai įvyks būtent tada, kai pavasario lygiadienio taškas iš tiesų įžengs į Vandenio žvaigždyną. O iki to meto mes ir toliau susidursime su pereinamojo laikotarpio sunkumais – karais, aplinkos teršimu, badu ir, galimas daiktas, gamtiniais kataklizmais. Ši sistema apytikslė, ir ją galbūt dar reikia patobulinti, tačiau bendra jos struktūra mums akivaizdžiai demonstruoja žmogiškosios istorijos judėjimo dėsningumus [3].

Šaltiniai:
1. pvz., Lietuvoje – N. Valaitytė-Volmer, “Didysis Mėnulio kalendorius 2003”
2. plg. su THE LUNATION CYCLE: A Key to the Understanding of Personality - Dane Rudhyar
3. ASTROLOGY OF THE SEERS – David Frawley