Ateities seklių kontoros
“Įsivaizduoji? Čia parašyta visa tiesa apie mane!” — susižavėjusi šūktelėjo draugė, pakėlusi akis nuo populiaraus žurnalo horoskopo. Puikiai žinau, kad surašyti tą epistoliarinio žanro šedevrą padėjo kompiuterio programa, autorius tik stengėsi, kad visos pranašystės būtų geros. Tačiau nejaugi tai taip paprasta?
Eglė Černiauskaitė
Turiu prisipažinti, jog niekada neskaitau horoskopų. Jokių. Tačiau visada buvo įdomu, kaip jie rašomi. Nuspręsta: einu pas astrologus! Tik kur? Naudingiausias informacijos šaltinis www.visalietuva.lt tylėjo kaip priešo šnipas, patekęs į nelaisvę: pagal pateiktą paklausimą jokių įrašų nerasta. Telefonų knygoje buvo skiltis "Arkliai" ir "Asmens sargybiniai", tačiau astrologų - nė kvapo. Pagaliau www.seklys.lt radau garsios astrologės ir poetės Angelinos Zalatorienės elektroninio pašto adresą. Nieko nepadarysi - informacinės technologijos veikia ir ezoterinę broliją! Tačiau be reikalo džiaugiausi: elektroniniu paštu nusiuntusi laiškutį gavau atsakymą, jog visi reikalai tvarkomi per padėjėją Mariją, kuriai reikia skambinti (brrr!) pirmadienį, 8 valandą… "Žinokite tikslią gimimo datą bei vietą. Ir nevėluokite, - buvau įspėta, - nes vietų neliks." Nustatau žadintuvą septintai valandai, aštuntą kaip paklusni mokinukė verčiu iš miego nepažįstamąją Mariją. Visos aukos veltui: sausio mėnesį vietų nebėra, skambinkite pirmą vasario pirmadienį - vėl aštuntą.
Adeptė Silvija man kantriai aiškino, kodėl horoskopą turi sudaryti garsiojo P.Globos mokinys (kad siela nežūtų), ir net žadėjo patarpininkauti… Palmirai skambinau keletą kartų, tačiau įsitikinau, kad pas populiarią astrologę pakliūti ne lengviau nei pas gerą ginekologę. COSMO horoskopus rašanti Nijolė Valaitytė-Volmer mane pažįsta… Po perkūnais, gal galėtų astrologus ne tik V.Kazlausko parapsichologijos akademija, bet ir kokia Vilniaus kolegija rengti - vis dėlto tokia rinkos niša laisva?!
Liko dar viena išeitis: informacijos tarnyba 1666 ir draugų bei pažįstamų užrašų knygelės. Be abejonės, rasiu bent vieną, kuris kada nors (tik juokais!) yra mėginęs praskleisti ateities skraistę. Kaip pirštu į akį: po keliolikos telefono skambučių ant mano stalo gulėjo keli telefonų numeriai. "Tu nebijai?" - klausė kolegė ir leidosi pasakoti ilgą istoriją apie kažkokią pažįstamą, kurią jaunystėje čigonė prakeikė, kad ji niekada neištekėtų. Ir štai jai jau 23-eji, o vyro kaip nėra, taip nėra. Paprieštarauju, jog jau dešimt metų esu beviltiškai sėkmingai ištekėjusi, ir drąsinuosi: kadaise būrėja tikino, kad esu gabi magijai. Taigi ir pati nepėsčia!
Kaip tai vyksta?
Labai paprastai: paskambini, užsiregistruoji, praneši tikslią savo gimimo vietą ir laiką (mama bandė gintis neprisimenanti minučių tikslumu, bet pareiškimas, kad ji turinti ne tiek jau daug vaikų, jog neprisimintų, kada jie gimę, nuginklavo: visą vakarą abu su tėvu vertė spintas ir ieškojo mažytės naujagimio "etiketės", ant kurios užrašytas mano gimimo laikas). Po kelių dienų ar savaitės tau paskiriamas susitikimas. Per tą laiką astrologas suveda duomenis į kompiuterį, nubraižo tavo gimimo "žvaigždėlapį" (kaip buvo išsidėsčiusios žvaigždės tuo metu, kai gimei), vis kitomis spalvomis žymėdamas skirtingas sritis: sveikatą, asmeninį gyvenimą, karjerą, finansus. Paskui pasiima storą žinyną, vadinamą efemeridžių lentelėmis, ir leidžiasi į interpretacijos lankas.
O jose yra kur pasiganyti. Astrologas Borisas žada man krūvą pinigų iš užsienio, vyrą - naują, gerą, gražų ir protingą, profesiją - tarp menininkės ir finansininkės. "Kur reikės dėti senąjį?" - klausiu. "A, jūs ištekėjusi? Tai - ne problema!" - ateities žynys nusiteikęs optimistiškai. Tiesą sakant, toks pat optimizmas lydi visą pašnekesį. "Jei dirbsite ir netingėsite, daug pasieksite, bet tai - ne problema", "Galite nesunkiai susirgti, bet tai - ne problema", "Važiuodama mašina galite pakliūti į avariją, bet tai - ne problema…"
Žodžiu, mano išgirstos prognozės tokios pat konkrečios kaip Ilfo ir Petrovo lozungai: "Daugiau dėmesio įvairiems klausimams!" ir: "Teisingų sprendimų priėmimo metas"… Lygiai tiek pat vertas teiginys, kad vasarį tinkamas laikas priimti teisingus sprendimus, o kovo vidury reikėtų pataupyti ir neišleisti viso atlyginimo niekučiams, nes priešingu atveju gresia šeimyninė krizė. Na, kaipgi galima patvirtinti ar paneigti tokį teiginį? Sakykim, paklausei patarimo ir priėmei teisingą sprendimą. Tada galėsi pasakoti draugėms apie fantastišką, visą teisybę pasakantį astrologą, o šis - pasidėti sau pliusą: juk pranašystė išsipildė! O jei jokių sprendimų priimti nereikėjo, tuo geriau: žvaigždės ne verčia, bet pataria. Tik kokia tų patarimų vertė (tiesiogine prasme - irgi)? Taip pat dėl taupymo: sakykime, užuot sumokėjusi buto mokesčius, už paskutinius pinigus nusipirkai buteliuką "Contradiction" ir "Chanel" lūpų dažų. Ar reikia būti astrologu, kad nuspėtum vyro reakciją į tokius pirkinius? Štai tau ir žadėtoji šeimyninė krizė dėl neprotingų išlaidų.
"Ar turite intuiciją, ar kada nors esate susapnavusi, kaip spręsti kokią nors problemą?" - kvočia astrologas. Mėginu aiškinti, kad tai būdinga beveik kiekvienam iš mūsų, o Mendelejevas, sakoma, net savo periodinių elementų lentelę susapnavo, tačiau vaikinas tai traktuoja kaip ypatingo mano įžvalgumo bei aukščiausios psichinės veiklos įrodymą... "Aš galiu apie tai spręsti", - kaip kirviu nukerta. Jis kalba apie Saulę - "žmogaus sąmonę", Mėnulį - "fizinį kūną, pasąmonę, motiną, moterį, šeimą", Uraną - "dangaus dievą, netikėtumus, revoliuciją, žaibą". Galop žaidimas planetų vardais ir mistika įkyri, vos slepiu žiovulį. Aišku, įdomu išgirsti, kad turiu daug galimybių ir teikiu šiam pasauliui dangiškąją informaciją (žodžiu, esu toks specialusis Dievo korespondentas), bet ką man daryti su visa šita informacija?! Juolab kad žmonės nesugeba įvertinti mano originalumo… Bet jei mėginsiu gyventi taip, kaip visi, remtis gyvenimo štampais, būsiu nelaiminga. A, dar esama problemų dėl regėjimo - tik nežinau, ar taip rodo žvaigždės, ar jis pagaliau pastebėjo mano "Replay" firmos akinius!
"Štai čia Veneros planeta - meilė, grožis, sėkmė, - astrologas beda pirštu į tašką žvaigždėlapyje. - O čia - Saturnas, rodantis koncentraciją arba didelę nelaimę" (nieko sau sąvokų diapazonas!). Tokia opozicija reiškia, kad turėsiu problemų dėl jausmų ir santykių su vyrais, tėvais bei viršininkais (oho!). Praėjusiame gyvenime turėjau per daug meilės, sekso, pinigų, orgijų ir, matyt, dėl to šiame gimiau darboholike žurnaliste. "Na, bet tai - ne problema", - astrologas trykšte trykšta optimizmu mano atžvilgiu. Pakanka tik pasikeisti. "Kaip?" - mėginu sugauti pokalbio giją. "Na, tai geriausiai žinote jūs pati", - prisimerkia gudruolis. "Maktub - užrašyta!" - kaip sako mano draugė poetė, besimokanti arabų kalbos. Matyt, astrologiniai receptai išrašomi ne čia, ir vienintelis dalykas, kuo galiu pasikliauti žvaigždžių karuose, - aš pati. "Na, bet tai - ne problema!"
Bandau teirautis, kokios problemos dažniausiai atveda žmones pas astrologą. "Na, ateina verslininkų, moterys lankosi dėl meilės, vyrų, meilužių, - nutęsia astrologas. - O jūs ko atėjote, gal kokių problemų turite, norite ko nors paklausti?" Karštligiškai mėginu sugalvoti problemą, tuo metu vaikinas ima pasakoti, kaip 1929 m. rusų astrologai susirinko į konferenciją Jaltoje. Vėliau jų niekas nematė. Nacistinėje Vokietijoje astrologija irgi buvo draudžiama - mat astrologai išpranašavo Trečiojo reicho žlugimą… Tyliu ir nemėginu prieštarauti, kad asmeninių astrologų paslaugomis Hitleris naudojosi iki paskutinių dienų.
Astrologas žada išspausdinti savo interpretacijas. Abu su kolege gal dvidešimt minučių niurko spausdintuvą, tas nepasiduoda jokioms magiškoms jėgoms ir užsispyręs rodo "Printer error". "Užsukite kitą savaitę", - pasiūlo man Borisas. Išeinu iš astrologo kabineto palikusi ten penkiasdešimt litų ir susuktu sprandu - pro langelį, prie kurio sėdėjau, negailestingai pūtė vėjas. "Štai tau ir negalios grėsmė artimiausią savaitę", - pykteliu mintyse. Bet dėl visa ko per penktadienio automobilių spūstį stengiuosi vairuoti atsargiau.
Pokalbis su drauge
Astrologę Sondrą Šulijienę susirandu internetu - kažkodėl didesnį pasitikėjimą kelia žmonės, besinaudojantys moderniomis komunikacijos priemonėmis. Ji irgi reikalauja žinoti tikslią gimimo datą (metus, mėnesį, dieną) bei laiką (valandą ir minutes). Taip pat reikia pasakyti gimimo vietą (Vilnius, Kapčiamiestis, Utena ar pan.) geografinėms koordinatėms nustatyti. Fiksuoto atlygio už paslaugas nėra: prašoma honoraro - sumos, kurią uždirbčiau per tris dienas (horoskopui išnagrinėti reikia trijų dienų, tad trijų dienų pajamomis ir matuojamas honoraras). Mokėjimo kortele atsiskaityti negalima. Pasak Sondros, tik bendraujant su pašnekovu galima tiksliausiai atsakyti į jo klausimus ir taip kartu rasti tai, ko reikia...
Su astrologe filologe (beje, pažįstu ne vieną filologę, paklydusią ezoterijos džiunglėse) kalbuosi dvi valandas. Turiu pasakyti, ji nebloga psichologė, beje, kaip ir aš, skeptiškai vertinanti tradicinę psichoanalizę ("Pirmiausia jie dėl visko apkaltina jūsų motiną, paskui - tėvą, o paskui - jus pačią"). Paaiškėja, kad mes beveik tuo pat metu studijavome universitete, mėgstame tuos pat filmus ir labiau nei didelius žmonių sambūrius vertiname vakarus su knyga… Panašūs mūsų požiūriai į santykius su vyrais, vaikais ir šunimis, mums apskritai malonu šnekučiuotis, ji palyginti neblogai gliaudo mano kompleksus ir jai nenuobodu apie tai kalbėti, nors ir prisidengus astrologija. Bet aš nesužinau apie save visiškai nieko nauja. Tuo labiau apie savo ateitį. Mano žvaigždėlapis rodo, kad joje itin mažai vietos aklo likimo išdaigoms ir labai daug kas (beveik viskas) priklauso nuo manęs ir mano pasirinkimo. Qoud erat demonstrandum - tai ir reikėjo įrodyti (jei kas nesuprato). Ačiū - be jokios ironijos. Bent jau už tai, kad ji nepradėjo postringauti apie kylantį Juodąjį Mėnulį, lemsiantį mano nevaisingumą, vyro svetimoteriavimą bei kitas mirtinas ligas - "baisius" horoskopus itin mėgsta P.Globos mokyklos šalininkai. O aš pritariu tai nuostatai, kad horoskopas pirmiausia turi būti geras ir prisidėti prie teigiamos motyvacijos bei savęs vertinimo. Tada juo gal ir galima tikėti.
Kodėl nereikia pervertinti ateities nusakymo
Prieš kelerius metus rašydama straipsnį apie vizitus pas būrėjas ir apsilankiusi pas kelis astrologus, supratau vieną paprastą dalyką: ir būrėjai, ir astrologai - palyginti neblogi psichologai ir fizionomistai. Juk tavo gyvenimas matyti iš veido, raukšlių, gestų, kalbos manieros. O ateitį galima tik spėti. Ir jei astrologas pataikys vienam iš šimto (ne tokia jau maža tikimybė; likusį darbą padarys paties kliento fantazija ir tai, ką jis nori matyti), toks žmogus kuo garsiausiai rėks, kad pranašystė išsipildė. Maža to, tos pranašystės dažniausiai būna miglotos bei dviprasmės. Pavyzdžiui, ko vertas pažadas: gyvenime dar gali sutikti didžiąją gyvenimo meilę. Bet gali ir nesutikti, ar ne? Kitas variantas: tavęs laukia daug pinigų, jei turi reikalų užsienyje. Jei du kartus per metus kerti Lietuvos sieną - tai jau reikalai? O jei susirašinėji su užsieniečiais? Lygiai tiek pat vertas būrėjų įspėjimas: "Saugokis svarbaus žmogaus iš val-diškų namų". Pavyzdžiui, mokesčių inspektoriaus ar gydytojo žu-diko…
Antra vertus, jei dar bent kiek prisimeni astronomijos pamokas, neneigsi, kad Saulė bei planetos veikia Žemę, vadinasi, ir mus - bent jau grynai fiziniu požiūriu (padidėjęs Saulės aktyvumas ir pan.). O kaip su toliau esančiais dangaus kūnais, kurių poveikis labai mažas? Be to, Uranas, Neptūnas ir Plutonas buvo atrasti daug vėliau nei kitos planetos, vadinasi, iki tol sudarytuose horoskopuose į jų įtaką neatsižvelgiama. Ir dar: jei jau tikime, kad fizinis pasaulis gali lemti mūsų gyvenimą, tai gal jį veikia ir Puntukas - šiaip ar taip, didelis riedulys, be kita ko, ir arčiau mūsų nei kokia Venera. Kitas priekaištas: kodėl kaip pagrindas imama gimimo, o ne pradėjimo data? Juk gyvybė užsimezgė jau prieš devynis mėnesius? O gal per pilvo sienelę planetos neveikia?
Aišku, man galima paprieštarauti: atseit astrologų patarimais vadovavosi karaliai, popiežiai, prezidentai... Tačiau! Gal ir įspūdingai atrodo teiginys, kad Aleksandras III, Leninas, Stalinas, Brežnevas mirė tuo metu, kai Saturnas įžengė į Skorpiono ženklą, bet ką daryti su imperatoriais bei vadais, mirusiais kitu laiku?! O su paprastais piliečiais? Ar jie tuo metu nemiršta, ar, atvirkščiai, - krinta kaip lapai? Žongliravimas mistika bei faktų sutapimais, ir tiek. Dar blogiau, jei iš tiesų šio pasaulio galingieji vadovaujasi astrologų patarimais: ar tau neatrodo, kad pastaruoju metu jie priima vieną idiotišką sprendimą po kito? Kartais, regis, iš visų įmanomų kvailysčių pasirenkamos pačios didžiausios! Čia lieka tik prisiminti vargšelį Nostradamusą, kurį astrologijos apologetai iškelia kaip vėliavą kaskart, kai nutinka koks nors pasaulį sukrečiantis įvykis. Manding, Nostradamuso interpretacijų jau yra daugiau nei pačių pranašysčių…
Astrologijos negalima paneigti dėl labai paprastos priežasties: ji neteigia nieko konkretaus ir tvirto. Paprastai visi astrologų spėjimai atsargūs: galbūt, įmanoma, tikėtina. Žodžiu, tikėjimas retai remiasi logika, o astrologija kaip mokslas, mano akimis, verta tiek pat, kiek mokslinio komunizmo teoretikų mintys ar ateivių pagrobimo aukų pasakojimai… Tuo tarpu jei nori pramogos, panaršyk po internetą - ten gausybė svetainių, siūlančių sudaryti tavo horoskopą. Ir visiškai nemokamai!
Ko gali tikėtis iš astrologo?
Geriausiu atveju - pokalbio, na, kaip su psichologu ar psichoanalitiku. Beje, tau tai tikriausiai patiks. O kam nepatiktų, kai visą valandą kalbama apie tave, mieliausiąją. Nesvarbu, kad už tavo pačios pinigus. O jei rimtai - niekada netikėk astrologu, kuris ims tvirtinti, kad po dvejų metų mirsi: taip nutiko mano pažįstamai, kai prieš kelerius metus ji panoro sužinoti ateitį iš gastroliuojančio "žvaigždininko". Ateitis neatsitiktinai pridengta nuo žmogaus akių: jautrios sielos moteriškė vos nepuolė rašyti testamento ir taikytis su visais draugais bei artimaisiais (na, čia tai nieko bloga). Bet vis dėlto už šimtą dolerių prognozė galėjo būti ir geresnė. Beje, kategoriškai nerekomenduoju kliautis astrologų prognozėmis priimant į firmą naują darbuotoją ar tvarkant panašius reikalus. Vis dėlto geriau paprašyti rekomendacijų ir diplomo. Viena mano pažįstamų firma jau keleri metai srebia košę, kurios iki valios privirė nerūpestinga reklamos vadybininkė, rekomenduota garsios astrologės!
Negirdėjau nė apie vieną astrologą, kurio prognozės būtų tikslios: net tų, garsiųjų, žinomų visame pasaulyje, "tikslumas" - ne daugiau kaip 4 proc. Žinoma, pasitaiko sutapimų. Arba - universalių prognozių. Štai tavęs klausia, ar praėjusių metų rudenį išgyvenai kokią nors krizę. Ruduo - ilgokas periodas, ir kiekviena, gerai po jį pasikapsčiusi, atras kokią nors negandą. Štai tau ir tiksli pranašystė, beje, didinanti pasitikėjimą astrologu. Po kelių tokių sutapimų nori nenori pradedi tikėti jo žodžiais - suveikia savitaigos efektas! "Psichologijoje vartojamas terminas save išpildanti pranašystė. Tai reiškia, kad jei žmogus kuo nors labai tiki, taip ir atsitinka, nesvarbu, gera ar bloga, - sako psichologė Jurga Černiauskaitė. - Žmonės, gavę teigiamų astrologo apibūdinimų, yra linkę jais tikėti. Net didžiausi skeptikai, išgirdę palankių vertinimų, pradeda manyti, jog gal kartais astrologai pasako tiesą. Prancūzų psichologas Michaelis Gauguelinas Paryžiaus laikraštyje pasiskelbė sudarąs asmeninius horoskopus. Beveik visi į jį kreipęsi klientai jo sudarytą horoskopą įvertino kaip labai tikslų! Tačiau iš tikrųjų visiems jiems buvo išsiųstas garsaus kriminalinio nusikaltėlio bei žudiko horoskopas! Toks patiklumas moksliškai vadinamas Barnumo efektu - masinių renginių organizatoriui, pasakiusiam garsiąją frazę, jog mulkiai gimsta kas minutę, pagerbti."
© Cosmopolitan, Eglė Černiauskaitė,
www.cosmopolitan.lt
Tylinčios žvaigždės/apie pseudomokslą – astrologiją
Žvaigždės paėmė į savo valdžią žmones ne todėl, kad turėtų galios, bet todėl, kad jomis buvo užsiimama ir joms buvo duodami reikšmingi pavadinimai.
Augustinas
Rugpjūtį – staiga ir visgi numatyta – kilo Rusijos krizė, dėl kurios kaip mat negatyvaus efekto susilaukta ir Lietuvoje. Norėtųsi paklausti, kodėl daugybė astrologų ir profesionalių žynių iš anksto nepranešė apie šį svarbų įvykį? Jeigu astrologai būtų norėję padaryti ką nors žmonijos labui, čia jiems siūlėsi ypatinga proga. Aiškiaregiai turbūt buvo perdaug užsiėmę kitais svarbiais reikalais ir rašė savo psichoterapinius visam pasauly pamėgtus patarimus tokiems rimtiems leidiniams kaip “Veidas” ir “Lietuvos rytas”. Kita vertus, rimtieji astrologai nenori identifikuotis su panašiu skaitalu, sukurptu neva fantazija trykštančių žurnalistų. Taigi mums nelieka nieko kito, kaip patiems atidžiau pažiūrėti į žvaigždžių aiškinimo meną.
KAS YRA ASTROLOGIJA/Kilmė ir istorija. Astrologai mielai remiasi sena savo amato istorija – ji siekia 3 tūkst. Metų prieš Kristų. Pradžioje astrologija buvo Rytų religija: Mesopotamijoje, šiandieniniame Irake, Babilonijos bei Asirijos šventikai buvo kartu ir žvaigždžių aiškintojai, nes garbino dangaus šviesulius kaip dievybes.
Per Persiją ir Indiją astrologija nukeliavo į Kiniją. Iš Viduriniųjų Rytų apie 400m. pr. Kr. ji pasiekė Graikiją. Nors tarp filosofų astrologija turėjo nemaža šalininkų, ji buvo įvelkama ir į mokslingumo bei erudicijos drabužį. Graikai buvo pirmieji, įvedę šiandien bene labiausiai žinomą gimimo horoskopą.
Iš Graikijos astrologija atėjo į Egiptą, kur apie 150m. pr. Kr. Ptolemėjas ją patobulino ir parašė astrologų “bibliją”, “Almagestą”. Paskui astrologų mintys buvo perduotos į Romą. Jos buvo atmestos tokių mokslininkų, kaip Ciceronas, tačiau liaudies vis tiek labai mėgstamos. Astrologija užsiiminėjo netgi daugelis imperatorių.
Pirmieji krikščionys griežtai atmetė astrologiją kaip prietarą. Nuo 357m. krikščionių imperatorių ji buvo uždrausta. Tačiau viduramžiais astrologija įsiveržė į Europą: kelią tam atvėrė arabų užkariauta Ispanija. Vokietijai, Prancūzijai, Anglijai astrologija iki tol buvo nežinoma, bet stebuklais tikintys viduramžių žmonės sugėrė ją lyg kempinė. Ji labai išpopuliarėjo, ją tvirtai tikėjo daugelis popiežių.
Pokyčius atnešė besiveržiantis mokslo ir Reformacijos amžius. Kuo daugiau buvo sužinoma apie žvaigždes, tuo mažiau įtikimesnė tapdavo astrologija. Ji vis labiau ir labiau virto prietaru. Iki 1700m. ji buvo išstumta iš universitetų. Apie 1900m. astrologija buvo laikoma galutinai mirusia.
Ateinantis XXa. buvo karų, katastrofų ir nesaugumo laikas – mokslas nebeatrodė esąs toks, kuris visa laikytų savo rankose. Daugelis žmonių vėl ėmė gręžtis į astrologiją – taigi būtų galima kalbėti apie jos “prisikėlimą”. Šiandien astrologija tiki daugiau žmonių nei kada nors anksčiau, ir ji turbūt niekuomet nenešė tiek pelno, kiek neša dabar.
Pagrindiniai principai. Pagrindinė astrologijos mintis – glaudaus ryšio tarp dangiškų ir žemiškų įvykių egzistavimas. Visas kosmosas esąs tarpusavyje susijusi visuma, savotiškas gyvas organizmas. Ir tai, kas vyksta danguje, nulemia tai, kas atsitinka žemėje. Nulemia ir daro įtaką, kadangi į žvaigždes ir į planetas žiūrima kaip į dievus arba mažų mažiausiai manoma, kad tiesa ir išmintis yra saugoma danguje.
Antra svarbi mintis yra ta, kad dangiškieji dalykai neva atsispindi mumyse ir kad mes turime to žvaigždžių “dieviškumo”. Mes gyvename pagal tuos pačius įstatymus, dangiškasis ir žemiškasis pasauliai susieti paslaptingomis gijomis. Astrologijos užduotis – padaryti matomus tuos saitus ir surasti danguje perskaitomas tiesas.
Horoskopas. Astrologijos meno pagrindinis elementas yra horoskopas. Šis žodis reikštų “stebintis tai, kas kyla rytuose”, arba tiesiog “stebintis laiką”. Horoskopas nurodo dangaus kūnų padėtį tam tikru laiku – dažniausiai gimimo metu.
Šiandien yra žinoma įvariausių horoskopų: jie skiriami šaliai, laivui, šuniui, – net kiekvienai kūno daliai gali būti sudarytas medicinos horoskopas.
Horoskopas susideda iš įvairių elementų. Visų pirma jį sudaro planetos. Anksčiau į jas buvo žiūrima kaip į dievus ir priklausomai nuo išvaizdos, spalvos ir judėjimo joms buvo priskiriamos tam tikros savybės ir tam tikras poveikis. Rausvai atrodantis Marsas – kraujuotas, ugninis ir todėl karingas. Greit apie Saulę skriejantis Merkurijus – mitrus pasiuntinys, gražiai spindinti Venera – meilės deivė. Su faktinėmis planetų savybėmis visa tai neturi nieko bendra. Pavyzdžiui, Venera, apsupta nuodingų dujų, absoliučiai netinka gyvybei egzistuoti!
Zodiakas. Astrologai skirsto dangų į 12 sričių, pro kurias praeina Saulė ir planetos. Šiuos 12 žvaigždynų jungia maždaug 150 žvaigždžių. Babiloniečiai buvo pirmieji, padaliję dangaus skliautą į 360 laipsnių ir kiekvienam laipsniui priskyrę vieną dieną. Taigi kiekvienas žvaigždynas turėtų atitikti skirtingą žmogaus tipą. Priklausomai nuo žvaogždyno pavadinimo, po juo gimęs žmogus pasižymi tam tikromis charakterio ypatybėmis: Liūtai esą ūmūs, Jaučiai – taikingi, Avinams stingą ryžto ir pan.
Įdomu tai, kad patys pavadinimai turėtų daryti tokią didelę įtaką. Tačiau žvaigždynai ne visur vienodai vadinami. Taip mūsiškis Avinas eiptiečiams yra Katinas, o kinams – Šuo, mūsų Vandenis –Žiurkė, Mergelė – Gyvatė, – žinoma, pasižymintys visiškai kitomis savybėmis.
Jei būtume nuoseklesni, turėjome dar prieš tai paklausti: kodėl tik 150 žvaigždžių? Kaipgi su kitais 6 tūkstančiais, kuriuos galima matyti plika akimi? Kodėl Didieji Grįžulo ratai, Orionas, Sirijus turėtų būti mums nereikšmingi? O kaip su tais milijardais naujai atrastų žvaigždžių? Tai klausimai, į kuriuos astrologija negali atsakyti.
Kita problema – precesija (lygiadienių ankstėjimas): astronominiai žvaigždynai nebesutampa su astrologiniais zodiakais. Berndas Haderis rašo: “Kadangi Žemė nėra taisyklingas rutulys, ji juda kaip svirduliuojantis vilkelis. Tai reiškia: Žemės ašis pasislenka laipsniškai, o kartu ir jos paviršius dangaus skliaute”. Praktiškai visa tai reiškia, kad horoskope yra tik fiktyvūs žvaigždynai – kas mano gimęs po Dvyniais, “tikrovėje” yra veikiamas Jaučio, kas save laiko Vandeniu, iš tikrųjų yra Ožiaragis…Kaip astrologija gelbstisi? Veiksmingas esąs ne tikrasis žvaigždynas, bet tik jo “jėgos laukas”, arba “principas”. Taigi tikrovėje zodiako ženklų mokslas yra žvaigždžių aiškinimas be žvaigždžių!
Nepamirškime dar ir pasirodymo, t.y. kampo, kuriuo planetos ir žvaigždės yra pakrypusios į Žemę. Priklausomai nuo kampo, susidaro patogesnis arba nepatogesnis “vaizdas”.
Be to, yra namai, arba sritys. Prie žvaigždynų danguje papildomai projektuojama dvylika sričių, kurios yra visiškai išgalvotos. Šeši namai esą atsakingi už materialiuosius aspektus, šeši – už dvasinius.
Esama ir direkcijų bei tranzitų. Anot vadinamosios “pirminės direkcijos”, pirmos keturios gyvenimo minutės lemiamos pirmiesiems metams, penktoji – aštuntoji – antriesiems ir t.t.
Jau matome, kad daugybė elementų bei jų kombinacijų apibrėžia horoskopą. Šių jau ir taip sunkiai suvokiamų elementų gausa teikia dar ir begalę kombinacinių galimybių. Iš to paties horoskopo gali būti kildinama ištisa galybė – prieštaringų – teiginių, pagal astrologo skonį ir pasirinkimą.
AR ASTROLOGIJA ĮTIKIMA? Tam tikrą kritiką jau pateikėme. Iškelkime bendresnį klausimą: ką mokslas sako apie astrologiją? Kalbėdami apie astrologijos istoriją leidome suprasti, kad moklas yra mirtinas šio pseudomokslo priešas. Mokslas, kaip žinoma, orientuojasi į tikrovę. Astrologija, priešingai, akivaizdžiai nesidomi realiais įvykiais danguje.
Jai nesvarbu, ar zodiako ženklai iš tiesų atitinka žvaigždynus. Kad mūsų galaktika, Paukščių Takas, skrieja per visatą 20km/s greičiu ir taip nelieka toje pačioje vietoje, o padėtis kitų planetų bei žvaigždžių atžvilgiu niekuomet nėra tokia pat, jai nesvarbu. Ir kai tik astrologija ryžtasi pasirodyti su kokia nors konkrečia pranašyste (dėl išties ypatingo planetų išsidėstymo 1982m. turėjo įvykti aibė katastrofų), ji kaskart patiria negarbingą krachą.
Astrologai negali duoti patenkinamų atsakymų į tokius nemalonius klausimus:
* kodėl neatsižvelgiama į tikruosius astronominius atradimus? Ptolemėjo astrologija remiasi pasaulio, kurio centre yra Žemė, paveikslu – argi Koperniko revoliucija jų nė kiek nedomina?
* nejaugi tik XVIII – Xxa. atrastos Urano, Neptūno ir Plutono planetos anksčiau neturėjo jokio poveikio? Kaip pastarąsias tris jie įkomponuoja į savo sistemą?
* kokiu astrologiniu modeliu reikėtų vadovautis ir kuris iš jų yra teisingas? Majų, kinų, o gal indų?..Visi jie vienas kitam iš dalies prieštarauja ir turi kone skirtingus pagrindinius principus;
* kodėl gimimo, būtent virkštelės perpjovimo momentas yra toks reikšmingas? Kodėl ne apvaisinimo?
O KAIP SU ĮRODYMAIS? Įstumti į kampą astrologai bando gelbėti tikėtinumo likučius, įvilkdami žodžius į apvalkalus. Na, tada pasigirsta, jog jų menas esąs “sena patirtimi paremtas mokslas”, kuris, beje, apsieina ir be jokių pagrindų – su empiriniu mokslu astrologija neturi nieko bendro. Nenuostabu, kad astronomai yra didžiausi jų priešai.
Apskritai žmonės noriai mini tikrąją žvaigždynų įtaką žemiškam gyvenimui (ir nutyli, kad to neatrado joks astrologas!). Visi žinome apie Mėnulio poveikį potvyniams ir atoslūgiams; iš visatos mus pasiekia įvairiausi spinduliavimai; Saulės dėmės, erupcijos Saulės atmosferoje ilgą laiką buvo intensyviai tiriamos – dabar jau žinoma, kad jos veikia augalų augimą ir netgi keičia baltųjų kraujo kūnelių kiekį mūsų organizmuose. Tačiau astrologijoje šie realūs faktoriai nevaidina jokio vaidmens, jie ignoruojami. Žvaigždžių aiškintojų teiginius jie lygiai taip pat mažai pagrindžia.
Už abejotinus įrodymus turi atsakyti ir statistika. Pats žymiausias vadinamasis “Marso efektas”, anot kurio esama ryšio tarp zodiako ženklo ir profesijos. Visgi nė vienas rimtas tyrinėtojas nepriima tokių statistinių įvertinimų – iki šių dienų mes tebelaukiame pripažintų sąryšio tarp zodiako ženklo ir žmogaus likimo įrodymų.
Faktinis ryšys tarp gimimo datos (jeigu norite – zodiako ženklo) ir charakterio buvo nustatytas. Iš tikrųjų dažnai “Avinas” yra kitoks nei “Svarstyklės”. Tačiau tai priklauso ne nuo kosminių įtakų – tai gali būti paaiškinama visiškai skirtinga naujagimių patirtimi. Mokslininkai teigia, kad per pirmuosius šešis mėnesius klimatas ženkliai paveikia vaiko asmenybę, būdą. Kovo mėnesį gimusiam kūdikiui prieš akis dar visas pavasaris ir vasara, jis patirs daug teigiamų dirgiklių; kitaip su spalio vaiku: pirmoji jo patirtis – šaltis, pilkšvas dangus, šilti drabužiai ir nedažnas kontaktas su nepažįstamais žmonėmis.
Taigi kaip gryną akių dūmimą ir klaidinimą reikėtų priimti tai, kad toks rimtai atrodantis žinynas kaip “Encyclopedia of the Unexplained” įžūliai tvirtina: “Pagrindinių astrologijos teiginių tikėtinumas yra didžiulis”. – Kvailystė!
Astrologai pasitaikius progai tuščiažodžiauja apie mokslą, nors į jį rimtai nežiūri. Juk moksliškai panaudoti galima tik konkrečias, aiškias, vienareikšmiškas prognozes, bet tokių iš astrologų negaunama. Kadangi jas būtų galima paneigti. Užuot tai darę žvaigždžių aiškintojai vengia bet kokios rimtos kritikos. Jie slepiasi už gausybės faktorių, kurie bet kokią “aiškią” pranašystę padaro neįmanoma. Tad, žinoma, mielai išsisukinėjama tokiais žodžiais kaip “žvaigždės nenori priversti, bet tik palenkti”.
Panašios strategijos laikosi ir humanistinės – psichologinės astrologijos atstovai. Jie sąmoningai atsiriboja nuo “senosios mokyklos” ateities prognozių. Astrologijoje neva svarbiausia “rasti save”, savo psichologinį “gamtovaizdį” ir potencialus – giluminė Freudo psichologija čia sveikintina. Ši astrologijos šaka irgi nesuteikia jokios galimybės atlikti nors kokį mokslinį teiginių patikrinimą.
Ypač gudrūs astrologai ryžtasi lįsti į mokslinės teorijos sritį: astrologijos teiginiai neįtelpą į (siaurus) šių dienų mokslinės paradigmos rėmus. Ji esą “redukcionistinė, materialistinė, mechanistinė, pozityvistinė” ir dėl to astrologijos atžvilgiu negali būti teisinga. Čia nutylima, kad šiandien mokslo teoretikų yra nueita žymiai toliau ir paneigimo kriterijus yra bendrai pripažintas: teiginys yra mokslinis, jeigu galimas ir jo paneigimas.
KODĖL ŽMONĖS TIKI ASTROLOGIJA? Mokslas paskelbė astrologijai neigiamą nuosprendį. Be to, ji negali pasakyti nieko tokio, ko mes ir be jos nebūtume žinoję: psichologija daug geriau gali mums paaiškinti, koks žmogaus tipas esame, ir pasaulio išmintis dažnai pasako daug daugiau nei visi horoskopai. Bet kaip atsitinka, kad nepaisydami to, daugelis žmonių pasiduoda astrologijos įtakai?
Kaip žmonės tampa astrofanais, pailiustruosiu pasitelkęs kopėčias. Pradžioje esama tam tikro polinkio į astrologiją, bet ja susidomi tik tam tikra kategorija žmonių. Įrodyta, kad moterys yra atviresnės horoskopams. Antroji pakopa būtų įtaka, kurią daro kiti žmonės ir aplinka. Jeigu dauguma mano aplinkos žmonių žavisi horoskopais ir veik kiekvienas laikraštis tokius dalykus publikuoja, “tuomet čia turėtų būti kažkas reikšmingo”. Galų gale prognozė pasitvirtina, ir mes patys susidomime astrologija – ji pataiko į taikinį ! (Gal tikriau – daugiaprasmis sakinys “užkabina” ir mus). Visus tuos tauškalus, kai horoskopas svaidė pro šalį, mes pamirštame, galvoje pasilikdami tik tą vieną pavyzdį. Taip astrologija priimama, o suvokimas nukreipiamas tik į teigiamus išsipildymus. Ir palaipsniui sukuriama tinkama sistema, kurios nepajėgia sukrėsti jokie išoriniai veiksniai – pradinis polinkis tampa tvirtu įsitikinimu.
Mokslas atmeta astrologiją. Tačiau “mokslas žino juk ne viską”, “svarbiausia, kad aš pats – vidujai – žinau, jog astrologija teisinga. Aš pagaliau tai patyriau!”
Čia esama dalies tiesos. Mes labiau linkę tikėti tuo, iš kur sulaukiame pripažinimo. Mes noriai susitapatiname su teigiamais pasisakymais apie mus ir mūsų aprašymais. Mums patinka, kai kiti apie mus kalba. Kas nori būti kitų mėgstamas, tas pasako žmonėms tai, ką jie nori girdėti. Mums miela yra tik tai, ko trokštame, kad tai būtų tiesa. Bet pastaroji dažniausiai yra nemaloni, ji nepritaria mums, bet abejoja mumis.
Tikroji susidomėjimo astrologija problema glūdi mumyse. Mes bėgame nuo tiesos apie mus, nenorime priimti būtinos asmeninės atsakomybės už savo gyvenimą. Ieškome saugumo ir priklausomybės – ir jeigu jų pakankamai nesurandame čia, žemėje, tuomet imame ieškoti žvaigždėse, kurios mums atrodo pačios stabiliausios.
Galų gale žvaigždės gali pašalinti didžiausią mūsų problemą – kaltę. Jei jos nulemia mano gyvenimą, tai aš neatsakau už savo klaidas, nuodėmės nelieka.
BIBLIJA APIE ASTROLOGIJĄ. Aiškių mokslo ir sveiko proto argumentų iš esmės pakanka tam, kad atmestume astrologiją kaip klaidingą. Biblija tai patvirtina, bet iš jos galime sužinoti šiek tiek daugiau.
Griežtai atmesdama žvaigždžių aiškinimą, žyniavimą, magiją ir astrologiją, Biblija yra labai vieninga. Daugelis Senojo Testamento vietų vienareikšmiškai smerkia tokias praktikas (Kun 20, 6; Įst 4, 15 – 19, 17, 2 – 6; Iz 10, 20. 27, 9 – 10; Jer 29, 8 – 9). Naujasis Testamentas tai pakartoja (pavyzdžiui, Laiške galatams), nors ne taip aiškiai ir ne taip dažnai. Pirmieji krikščionys padarė tinkamas išvadas ir visiškai atsisakė užsiiminėti astrologija.
Tačiau ką pozityvaus apie žvaigždes gali pasakyti Biblija? Išstumti nėra sunku, bet ar pati Biblija gali pasiūlyti ką nors geresnio? Atidžiai skaitydami Bibliją nustebsime, kokį realistinį požiūrį į kosmosą ji pateikia. Ps 90, 2 sakoma, kad žemė “sukasi”, Jobo knygoje – kad ji kybo ant nieko (26, 7), Izaijas rašo, kad Dievas sėdi virš žemės “skliauto” (40, 22). Žydams tūkstančius metų prieš Keplerį ir Koperniką, atnaujinusius mūsų pasaulio vaizdą, buvo aišku, kad visata yra begalinė ir neišmatuojama, kad Žemė, palyginti su ja, yra neapsakomai maža; kad žvaigždžių skaičius yra be galo didžiulis; kad Žemė laisvai juda visatoje. Senasis Testamentas niekur netvirtina, kad Žemė yra pasaulio centras – taip tvirtina senieji astrologai. Visi šie dalykai nėra perteikti modernia mokslo kalba, bet šiandien mes žinome, jog tai tiesa !
Biblija prieštarauja astrologijos teiginiams, kad žvaigždės ir planetos yra dieviškos. Jos kaip ir visa kita yra Dievo sukurtos. Biblija atskleidžia visatos didybę ir grožį, kad parodytų, koks didis ir šventas yra Dievas! Taigi žvaigždžių funkcija daugių daugiausia būtų šlovinti Dievą už jo kūrimą, galybę ir didybę.
Nors visata ir Dievas yra neatsakomai didūs, mes neišnykstame. Biblija tik aiškiai atskiria Dievą ir jo kūriniją. Problemą, kuri glūdi domėjimosi astrologija ištakose, – mūsų pražūtis, netikrumas, saugumo stoka, – Dievas jau išsprendė! Dievas Jėzuje tapo žmogumi ir pats atėjo pas mus į šią mažą žemę – tokie svarbūs mes jam buvome ir esame. Ir mūsų, krikščionių, pagrindinė, t.y. kaltės problema yra išspręsta. Nors mūsų gyvenimas nėra be sunkumų, bet mes turime pagrindą po kojomis ir padėjėją, kad juos įveiktume. Tai, ką mums reikia žinoti apie ateitį, Dievas pranešė. O dėl kitų dalykų mes galime ir turime pasitikėti Dievu, jis turi ir ateitį, ir mus savo rankoje. Krikščionims nereikia jokių astrologijų !
Holger Lahayne
Šaltinis: PRIZMĖ, 1998/4