Medžiaga paimta iš: Mojdeh Bayat, Mohammad Ali Jamnia. Sufijų šalies pasakojimai. Kaunas, 2003

 “ Filosofas ir kapitonas ”

 Ali buvo filosofas, kuris man ė žinąs viską, ką buvo įmanoma žinoti. Visi sutikdavo, kad jis turėjo labai daug mokslo ir meno žinių, ir visgi jis nenustojo kiekvienam gyręsis esąs protingiausias žmogus mieste.

Ali draugui Samui nusibodo toks išpuikimas ir jis visaip stengėsi padėti Ali plačiau pažvelgti į pasaulį. Deja, jo argumentai buvo bevaisiai. Pakalbėjęs apie tai su pažįstamu jūreiviu, Samas patarė draugui išplaukti į jūrą. Tokia kelionė, galvojo jis, parodytų Ali, jog yra ir kitoks gyvenimas, be to, sukeltų jam iki šiol nepatirtų išgyvenimų. Jo nustebimui, ši idėja Ali patiko ir jis ėmė ruoštis į jūrą.

Išplaukęs Ali filosofavo su jūreiviais. Kapitonas kurį laiką kantriai klausėsi netardamas nė žodžio, paskui pasakė, jog tokios kalbos jam nusibodo.

- Ar tu išmanai ką nors apie filosofiją? – paklausė Ali.

- Bijau, kad ne, – atsakė kapitonas.

- Kaip gaila, – atsakė Ali linguodamas galvą, – jei nemoki filosofijos, praradai pusę savo gyvenimo.

Kapitonas praleido pastabą pro ausis ir ėmėsi vadovauti laivui.

Jie plaukė jau daug dienų. Ali gėrėjosi savimi ir beveik be perstojo kalbėjo. Jis taip karštai aiškino, kaip ministrai turėtų valdyti savo šalį ir kaip valdovai turėtų spręsti įvairias problemas, kad jam visai nerūpėjo išmokti plaukti. Netgi kai jie išmetė inkarą netoli mažos salelės pailsėti, Ali nepasinaudojo tuo, jog jūra yra rami, ir nepaprašė draugų keleivių plaukiojimo pamokų. Jam visai nerūpėjo paklausti jų apie gyvenimą jūroje.

Kitą naktį, kai jie pasuko namų link, kapitonas susirūpino. Buvo neabejotinų ženklų, jog artėja audra. Įgula jai pasirengė. Tiktai Ali liko ramus savo kajutėje, mat galvojo apie didingesnius dalykus.

Pūtė smarkus vėjas, laivą valdyti darėsi vis sunkiau. Aplinkui šėlo bangos, jūreiviai blaškėsi panikos apimti. Lietus ir milžiniškos bangos užliejo denį, laivas plaukė smarkiai paniręs į vandenį. Kapitonas sušuko įgulai ruoštis apleisti laivą.

Į vandenį buvo nuleista vienintelė gelbėjimosi valtis, tačiau greitai paaiškėjo, jog ji neišlaikys visų vyrų. Kapitonas su keliais jūreiviais nusprendė šokti tiesiai į atvirą jūrą ir pabandyti išplaukti patys. Ir tada laivo vadas prisiminė Ali. Jis paprašė vieno iš jūreivių surasti jį.

Ali, įsitvėręs kajutės durų, stengėsi išlaikyti pusiausvyrą. Jūreivis sušuko jam:

- Paskubėk, mes turim apleisti laivą. Laivas skęsta!

Sutrikusiam Ali jis padėjo užlipti ant denio.

Kapitonas sušuko:

- Ar tu moki plaukti?

- Ne! – atsakė Ali.

Kapitonas palingavo galvą.

- Kaip gaila, nes jei nemoki plaukti, praradai visą savo gyvenimą.

Tą naktį audrai nurimus, kapitoną ir jo įgulą išgelbėjo kitas laivas. Net ir Ali buvo išgelbėtas jūreivių, kurie visąlaik laikė jį virš vandens. Nuo tos dienos iš Ali nebuvo girdėti nė mažiausios užuominos apie jo didžiules filosofines žinias.

Po kelių metų kapitonui, dabar jau artimam savo draugui, Ali padovanojo paveikslą, vaizduojantį laivą audringoje jūroje. Po paveikslu buvo išraižytas dvieilis:

Tiktai tušti daiktai išlieka vandens paviršiuje.
Išsilaisvink nuo žmogiškųjų savybių ir tu plauksi kūrinijos vandenynu.

[Astrologinis moralas: nesureikšminkime kurios nors vienos gyvenimo pusės, nepaverskime jos kultu ir nesiekime per ją galios/įtakos/valdžios, nesistenkime pakeisti pasaulio, bet keiskimės patys, mokykimės iš gyvenimo knygos, o ne iš madingų kokio nors laikotarpio idėjų – ir mūsų horoskopai darysis ramūs].