Apie Juodąjį Mėnulį – su humoru ir rimtai
Buvo laikas, kai su įdomumu laukdavau, kas bus viešai kalbama apie periodą, kai Juodasis Mėnulis įžengs į tą ar kitą Zodiako ženklą. Nuoširdžiai prisipažinsiu, nusivyliau...Visada kartodavosi šabloniškos frazės: “Mergelės, jūsų ženkle Juodasis Mėnulis išbus 9 mėnesius, tuo laiku kils pavojus jūsų žarnynui, darbe geriau nesusigundyti jokiomis permainomis, blogas laikas gimdyti vaikus”, arba “Vandeniai, jūsų ženkle Juodasis Mėnulis neš blogį draugaujant su senais draugais, jums geriau kuo mažiau, o geriausia ir nieko neskaityti, nestudijuoti” ir t.t., ir pan. Blogai, blogai, blogai, krizė, krizė, krizė...Ir taip tęsiasi metų metus, negatyvui paeiliui nuteikinėjami visi Zodiako ženklų atstovai...Brrr...Net rudenį nuo to paties medžio nukritę lapai, ir tie vėjo kaprizų valia išsidėsto vis kitokiomis margaspalvėmis mozaikomis...
O gal tai aš toks bukas, kad nemoku suvokti aiškia lietuviška šnekta susakytų perspėjimų, gal mano paties astrologinės žinios nevertos ir nė supelyjusio skatiko – imti ir atgalia ranka nusviesti jas kaimynų Brisiui ant uodegos?..Bet va, susitikau aną savaitę vieną nenuliūdusį Vandenį, sekmadienį dieną parašė linksmą žinutę antras Vandenis, geras mokyklos laikų draugas, to paties sekmadienio vakarą iš geležinkelio stoties į Klaipėdą išlydėjau universiteto laikų bičiulius, tarp jų būta irgi keletos Vandenių, ir ką gi?.. Spoksojau išplėtęs akis ir niekaip negalėjau suprasti: kodėl jie neagresyvūs? Arba kodėl jų mintys skleidžiasi taip sklandžiai ir suprantamai?..Žodžiu, prieš save neišvydau nieko, kas kalbėtų apie Vandenyje vykstančią sodomą ir gomorą...O ji turėjo prasidėti nuo 2009m. spalio 1d., mat kai tik tą dieną Juodasis Mėnulis ir persikraustė į Vandenio ženklą. Tada atsirėmiau į pastato sieną ir, kaip tas vieno rusų klasiko herojus, sau pasakiau: “Ak...Sunkiai sergantį mano protą gali išgelbėti tik gurkšnelis lietuviškųjų Trejų Devynerių...” Mat 3 x 9 = 27, o šis skaičius simbolizuoja visą Mėnulio (to paprasto, kaimietiško Mėnulio) mėnesio ciklą. Tik nereikia, priduriau, išgerti per daug, nes tuomet viskas galvoje susilies arba tik į Juodąjį Mėnulį (kai nosimi žnektelėsiu į šlapią ir purviną nuo lietaus grindinį), arba tik į Baltąjį Mėnulį (kai nutvėręs už plaukų policininkas pakels galvą į žibinto šviesą). Ir ką jūs pasakysite? Tai nuostabu, tai suveikė! Saikingas gurkšnelis padarė savo! Prieš akis išvydau daug įvairios spalvos Mėnulių: ir oranžinės, ir geltonos, ir rausvos, ir žalsvos, ir pilkos, ir mėlynos – visai netoli minėto skaičiaus 27, o iš tiesų tai buvo toks mielas ir margas mano miestas, miestas su įvairiais žmonėmis, kuriuos aš myliu, miestas, kurį – pasiųsdamas oro bučinį paliekančiam stotį traukiniui – dovanoju kitiems miestams...O virš tų miestų kaip tik rengiasi kulminuoti Pietuose spindinti žvaigždė – Jupiteris, senoliams žinomas kaip Didysis Globėjas ir Saugotojas nuo visokių bėdų...
Kai perbraukęs ranka per kaktą supratau, kad vis dar ramiai tebestoviu vienoje vietoje, t.y. jog tie ramiai besielgiantys ir dabar jau šiltai riedantys traukinyje Vandeniai manęs nesumušė, nieko nepasisavino, į galvą atėjo dar viena – gal ne pati blogiausia? – mintis: jei žmogui užtenka išminties suvokti, kad automobilį pirmyn stumia ne vien ratai, bet ir variklis bei tą variklį užvedantis vairuotojas, tuomet jam turėtų užtekti išminties suvokti ir tai, kad Juodasis Mėnulis negali būti pagrindinis ir vienintelis dangaus kūnas, atsakingas už visas galimas pagundas ar nelaimes, net ir tuo atveju, jei jo tranzitai per Zodiako ženklus darytų iš tiesų kokią nors apčiuopiamą įtaką...
Taip nuotaikinga gaida baigėsi mano sekmadienis. Mielas skaitytojau, nebesibaiminu aš Juodojo Mėnulio, o astrologija yra nuostabi savo įvairove. Tik reikia nebijoti tai įvairovei atverti savo akių, ir tuomet tai, kas tamsu, kas paralyžiuoja mūsų troškimus, prasivers šviesai...
P.S.: aš naudoju savo darbe Juodąjį Mėnulį, bet pagal indiškają astrologiją. Juodasis Mėnulis indiškojoje astrologijoje vadinamas Gulika. Daugiau informacijos apie Guliką ir jos naudojimo praktikoje niuansus - dviejų tomų veikale "Maharashi Parashara's Brihat Parashara Hora Sastra (A Compendium in Vedic Astrology)".
Tekstas parašytas: 2009.10.11
O gal tai aš toks bukas, kad nemoku suvokti aiškia lietuviška šnekta susakytų perspėjimų, gal mano paties astrologinės žinios nevertos ir nė supelyjusio skatiko – imti ir atgalia ranka nusviesti jas kaimynų Brisiui ant uodegos?..Bet va, susitikau aną savaitę vieną nenuliūdusį Vandenį, sekmadienį dieną parašė linksmą žinutę antras Vandenis, geras mokyklos laikų draugas, to paties sekmadienio vakarą iš geležinkelio stoties į Klaipėdą išlydėjau universiteto laikų bičiulius, tarp jų būta irgi keletos Vandenių, ir ką gi?.. Spoksojau išplėtęs akis ir niekaip negalėjau suprasti: kodėl jie neagresyvūs? Arba kodėl jų mintys skleidžiasi taip sklandžiai ir suprantamai?..Žodžiu, prieš save neišvydau nieko, kas kalbėtų apie Vandenyje vykstančią sodomą ir gomorą...O ji turėjo prasidėti nuo 2009m. spalio 1d., mat kai tik tą dieną Juodasis Mėnulis ir persikraustė į Vandenio ženklą. Tada atsirėmiau į pastato sieną ir, kaip tas vieno rusų klasiko herojus, sau pasakiau: “Ak...Sunkiai sergantį mano protą gali išgelbėti tik gurkšnelis lietuviškųjų Trejų Devynerių...” Mat 3 x 9 = 27, o šis skaičius simbolizuoja visą Mėnulio (to paprasto, kaimietiško Mėnulio) mėnesio ciklą. Tik nereikia, priduriau, išgerti per daug, nes tuomet viskas galvoje susilies arba tik į Juodąjį Mėnulį (kai nosimi žnektelėsiu į šlapią ir purviną nuo lietaus grindinį), arba tik į Baltąjį Mėnulį (kai nutvėręs už plaukų policininkas pakels galvą į žibinto šviesą). Ir ką jūs pasakysite? Tai nuostabu, tai suveikė! Saikingas gurkšnelis padarė savo! Prieš akis išvydau daug įvairios spalvos Mėnulių: ir oranžinės, ir geltonos, ir rausvos, ir žalsvos, ir pilkos, ir mėlynos – visai netoli minėto skaičiaus 27, o iš tiesų tai buvo toks mielas ir margas mano miestas, miestas su įvairiais žmonėmis, kuriuos aš myliu, miestas, kurį – pasiųsdamas oro bučinį paliekančiam stotį traukiniui – dovanoju kitiems miestams...O virš tų miestų kaip tik rengiasi kulminuoti Pietuose spindinti žvaigždė – Jupiteris, senoliams žinomas kaip Didysis Globėjas ir Saugotojas nuo visokių bėdų...
Kai perbraukęs ranka per kaktą supratau, kad vis dar ramiai tebestoviu vienoje vietoje, t.y. jog tie ramiai besielgiantys ir dabar jau šiltai riedantys traukinyje Vandeniai manęs nesumušė, nieko nepasisavino, į galvą atėjo dar viena – gal ne pati blogiausia? – mintis: jei žmogui užtenka išminties suvokti, kad automobilį pirmyn stumia ne vien ratai, bet ir variklis bei tą variklį užvedantis vairuotojas, tuomet jam turėtų užtekti išminties suvokti ir tai, kad Juodasis Mėnulis negali būti pagrindinis ir vienintelis dangaus kūnas, atsakingas už visas galimas pagundas ar nelaimes, net ir tuo atveju, jei jo tranzitai per Zodiako ženklus darytų iš tiesų kokią nors apčiuopiamą įtaką...
Taip nuotaikinga gaida baigėsi mano sekmadienis. Mielas skaitytojau, nebesibaiminu aš Juodojo Mėnulio, o astrologija yra nuostabi savo įvairove. Tik reikia nebijoti tai įvairovei atverti savo akių, ir tuomet tai, kas tamsu, kas paralyžiuoja mūsų troškimus, prasivers šviesai...
P.S.: aš naudoju savo darbe Juodąjį Mėnulį, bet pagal indiškają astrologiją. Juodasis Mėnulis indiškojoje astrologijoje vadinamas Gulika. Daugiau informacijos apie Guliką ir jos naudojimo praktikoje niuansus - dviejų tomų veikale "Maharashi Parashara's Brihat Parashara Hora Sastra (A Compendium in Vedic Astrology)".
Tekstas parašytas: 2009.10.11
Tekstas įkeltas: 2009.10.13